užgalvis

ùžgalvis sm. (1) NdŽ 1. Lk žr. užgalvės: Tvartelyje prie ùžgalvio stovėjo vienas tik arklys KŽ(Žem). 2. galvūgalis: Kaip lengvas vėjelis miegaman jųjų Atėna įskrido, prie užgalvio stojo HO. ×3. (plg. l. nagłowek) NdŽ antraštė.